apkūlimas
Look at other dictionaries:
apmušimas — apmušìmas sm. (2) → apmušti. 1. apkūlimas, apdaužymas: Tas (vienas) apmušimas – klok pilną klojimą rugių Ėr. 2. apkaupimas: Po pirmojo apmušimo arba aprausimo [tabokų diegų] reik tuo įtimpos laistyti S.Dauk. 3. apkalimas, aptraukimas: Apmušimas … Dictionary of the Lithuanian Language
iškūlimas — iškūlìmas sm. (2) Rm, iškūlimas (1) KI150 → iškulti 1. ◊ galvõs iškūlimas rūpesčių pridarymas: Toks galvõs iškūlimas! Slnt. kūlimas; apkūlimas; iškūlimas; nukūlimas; pakūlimas; prakūlimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
kūlimas — kūlìmas sm. (2) NdŽ, DŽ, kūlymas (1), (3a) J.Jabl(Kp), kūlymas K.Būg, kūlimas (1) K, Kbr; SD153, M, kūlimos ind. (ž.) 1. → kulti 1: Kitą dieną ten turėjo prasidėti kūlimas P.Cvir. Pasiutęs brangumas kūlìmo! Ėr. Da kūlìmas priešais Ėr. Man už… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukūlimas — nukūlìmas sm. (2), nukūlimas (1) KI5 žr. kūlimas 1. kūlimas; apkūlimas; iškūlimas; nukūlimas; pakūlimas; prakūlimas; sukūlimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pakūlimas — pakūlìmas sm. (2) 1. kuliamų javų byrėjimas: Pakūlimo nėra Zr. 2. refl. brš→ pakulti 10: kūlimas; apkūlimas; iškūlimas; nukūlimas; pakūlimas; prakūlimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
prakūlimas — prakūlìmas sm. (2), prakūlimas (1) KI150 → prakulti 1. kūlimas; apkūlimas; iškūlimas; nukūlimas; pakūlimas; prakūlimas; sukūlimas … Dictionary of the Lithuanian Language
sukūlimas — sukūlìmas sm. (2) 1. N → sukulti 4: Eldijos sukūlimas SD320. Veikiaus sulauks savo sukūlimo PK99. Pirm sukūlimo miesto DP372. Išsiųstieji patyrė iš bėglių apie karaliaus kariuomenės sukūlimą rš. | refl.: Laivo susikūlìmas (sudužimas) BŽ210. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
sumušimas — sumušìmas sm. (2) → sumušti. 1. padarymas skausmo smūgiais, apkūlimas: Serga nuo sumušìmo NdŽ. Iš sumušìmo gavo ligą Prk. Po sumušimo pakviestas į šokius grapukas būtinai prižadėjo ateiti P.Cvir. 2. refl. Sut, N, I muštynės. 3. refl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įmušimas — įmušìmas sm. (2) → įmušti. 1. smūgiais įvarymas, įkalimas: Pabūklas dėl įmušimo ko ing žemę I. Kietumas įmušimu nustatomas visai panašiai, kaip ir įspaudimu rš. 2. refl. atsiradimas, įsigalėjimas: Iš to pajunta tenai būdami žmonės piktas mislis … Dictionary of the Lithuanian Language